Sukosi ratas, net sienos banguoti pradėjo – aukštyn kojom, žemyn lempom viskas virto. Kitaip ir būti negalėję, miestelėnai taip įsisiūbavo: daiktus kalbinti pradėjo, žuvis iš cemento žūklauti, vabalus šokdinti, kol tiem net kvėpavimus iš kitų skolintis prisiėjo.

Žodžiu, įsidūko įsisupo kombinato katilo kūrėjai ir jau rodėsi Dangtis tuoj tuoj pajudės, pasklis viralo garas po apylinkes, bet aplankė vieną gražią dieną mūsų pragiedrulius Mesijas. Atrodo, plok ant vienos kojos šok, bet kur pranašas, tuoj ten kur netoliese paklydusios avelės išganymo dairosi. Taip ir čia buvę: kol Mesijas koplyčioj savo pamokslus deklamavo, o visi atsiplėšti neišmanė, įsliūkino gero glemžikai ir čiupo už to amžino nuodėmingųjų masalo, kuris tiems visas godas turėjęs išpildyti.

Atkuto po mišių kombinato gyventojai, žiūri nuskintas blizgiausias obuolys iš sodnelio, kur visi per dienas tręšė, vaisius sirpino. Dar mėgino pėdas suuostyt tų grabišių, ale nesugaudė.

Po tokios vargo vakarienės nusigando kai kurie, kaip čia toliau auginti sodą reikėsią. Bet išmiegojo ir rytas kitas godas atnešė. Griebė dar visi labiau darbus pradėtus dirbti, o kiti ir naujų gudrybių primanė. Viena spąstus tokius užmaišė: miško tupyklą surentė, kur nei miškas anei pati duobė tikra nebuvo, vien vilionė. Spąstų tokių gerų būta, kad ir pati statytoja kartą įpuolė. Dar kita gudročė taip išmanė viską nepavogtinai laikyti : visą atminimą surinko ir uždarė stiklan.

Žbickautas irgi susiturėjo, verčiau nutarė patikrinti, kaip tie Dangčio pramušimo darbai klojasi- tam reikalui sumislino ant kombinato stogo patį Devynetą užridenti. Devynetas tau ne koks Vieno Darau, Ką Noriu lengvumas, nebuvo taip jau drąsu jam ant to padengimo. Tai rodė tik viena- tuoj tuoj…

Ir še tau, boba, devintinės! Išaušo. Laikas tą Dangtį pagaliaus nukelti ir pasiūlyt svietui šaukštus čiupti, kad galėtų to peno semti. Ir tikrai- susirinko pasiįdomauti žmonės, net pats kerdžius savo garbę atnešėjo, iš kapšo pagiriamuosius žodžius graibė, pamanymais dalinosi. Ir pramuštas tapo katilas, sienos virto, viralas tekėjo. Kas jau pasrėbs- tas, ale košė užvirta.

Tautė Bernotaitė.