Sociologai visuomenėms apibūdinti yra sugalvoję trijų pakopų pavadinimus: tradicinę arba agrarinę visuomenę, industrinę visuomenę ir postindustrinę arba žinių visuomenę. Remiantis doc. dr. Aine  Ramonaite *, tradicinės visuomenės pamatas buvo žemės ūkis ir amatininkystė. 1712 m. buvo išrastas garo variklis ir tai tapo prielaida žemdirbystę pakeisti pramonei. Pasikeitė visa socialinė struktūra, žmonės kėlėsi į miestus, susiformavo darbininkų klasė, atsirado vadinamoji tautinė valstybė, ėmė klostytis visai kitas žmonių santykis su valstybe, išsiplėtė rinkimų teisė, žmonės pradėjo matyti save kaip valstybės piliečius su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis. Atsirado partijos, socialiniai judėjimai, kurie ne tik suformavo partines sistemas, bet ir padėjo pamatus gerovės valstybei ir partinei demokratijai – tam valstybės modeliui, kurį dabar turime.

Postindustrinėje visuomenėje didžiausias dėmesys skiriamas žinioms, universitetų ugdomiems žinovams ir jų teikiamoms paslaugoms. Tačiau internetui tapus mūsų gyvenimo dalimi, žinios ir žinojimas nebetenka savo prasmės. Dabar svarbiausia tampa tas žinias reikiamai sujungti, sujungus gauti naujas idėjas, netradicinius sprendimus. Kūrybiškai pažvelgti į bet kokią problemą. Iš vienos pusės, tai skamba labai paprastai, iš kitos – labai miglotai. Kaip teigia Ramonaitė, mes darome klaidą įsivaizduodami, kad kūrybiškumas yra žmogaus asmeninė savybė. Juk yra tam tikros strategijos, taikomos ne vien verslo, kaip žmones priversti mąstyti išeinant iš rėmų. Be to, pažangiausiose verslo įmonėse aukščiausio lygio vadovais skiriami ne tos srities žinovai, bet žmonės iš visai kitų sričių arba menininkai, kurie galėtų pažvelgti į dalykus nauja akimi, atrasti netikėtų, nestandartinių sprendimų.

Taigi labai simboliška, kad užsiimame kūryba čia. 1931 m (smetonmečiu – tuo metu, kai agrarinė visuomenė ėmė pamažu virsti industrine) buvo įkurta įmonė „Panevėžio mėsos kombinatas“, kuriam 8 dešimtmetyje pastatytas šis sovietinio inžinierinio funkcionalizmo stilistikos pastatas. Po nepriklausomybės atgavimo, 1993 m. kombinatas persiformavo į daug mažesnių apsukų akcinę bendrovę “Panevėžio maistas”, kuri išsilaikė 2001 m. Žinių visuomenėje užaugę jaunuoliai 2010 m. balandžio 23 dieną atėjo į kombinato pastatą tapti kūrybinės visuomenės nariais.

Eglė Juocevičiūtė